Vilniaus gyvūnų globos namai Naujųjų metų naktį ir sausio pirmosiomis dienomis gauna bent dešimt skambučių apie pabėgusius panikos ištiktus gyvūnus, o pirmąją naujų metų dieną iš miesto kiekvienais metais parsiveža po 3-5 pasimetusius šunis. Tiesa, tokie pabėgėliai „Grindos“ prieglaudoje ilgėliau neužsibūna ir jau po kelių dienų sugrįžta namo.

 

„Katės klausa, palyginti su žmogaus, yra stipresnė tris kartus, o šuns – net keturis kartus. Galime tik įsivaizduoti, kokį stiprų garsą girdi mūsų keturkojai, kai pradeda pokšėti fejerverkai. Todėl gyvūnai, net būdami savoje aplinkoje ir savo namuose, patiria didžiulį stresą. Katės nuo fejerverkų garso slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o štai šuns baimė būna paniška – jis blaškosi ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia. Stengdamiesi pabėgti nuo kurtinančio triukšmo, gyvūnai neretai ištrūksta ir pabėga“, – perspėja bendrovės „Grinda“ (nereikia šito „admin. Namų“ -  nes tai niekaip  nesusiję su gyvūnais)   specialistė Agnė Stasiūnienė.

 

Visgi specialistai pastebi, kad fejerverkų išsigandęs šuo gali padaryti gerokai daugiau rūpesčių, nei vien įtraukti šeimininkus į jo paieškas. „Lietuvoje kasmet petardos sukelia vidutiniškai apie dešimt gaisrų. Turint omenyje, jog švenčių vakarą gyventojai šunis dažniausiai palieka namuose vienus, gana realios situacijos, kad išgąsdinti šunys gali nuversti degančias žvakes ar šildytuvus. Yra tekę matyti, kad fejerverkų metu šuo išgyveno tikrą panikos priepuolį – isteriškai lojo ir blaškėsi, net nuvertė papuoštą eglutę. Iki nelaimės tebuvo vienas žingsnis“, - perspėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė.

 

Tad ką daryti, kad šventės šeimininkui netaptų košmaru augintiniui? Pataria Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarė A. Stasiūnienė: