„Bendrovė surenka be priežiūros Vilniaus mieste bėgiojančius gyvūnus ir suteikia jiems globą, kol šie suranda šeimininkus. Pernai metais į mūsų namus pateko 996 gyvūnai - tai gerokai daugiau nei 2016 m., kai buvo sugauti 696 benamiai. Bendrovės darbuotojai džiaugiasi, kad pernai didžioji dalis atvykusių, 752 keturkojai (čia įtrauktos ir pagal „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ (PSP) programą paleistos katės), rado naujus namus (2016 m. – 628 gyvūnai)“, - teigia  Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė.

 

Bendrovės „Grinda“ gyvūnų namai sėkmingai perima ir kitose šalyse taikomą gyvūnų kontrolės praktiką, todėl nuolat auga pagal programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ (PSP) sterilizuojamų gyvūnų skaičius, o tai leidžia humaniškais būdais užkirsti nekontroliuojamą beglobių gyvūnų populiacijos augimą ir stabdyti jų nešiojamų ligų plitimą. Pagal PSP programą sugaunamos benamės sveikos katės (ligotos pirmiausia gydomos) kastruojamos ir po kelių dienų paleidžiamos sugavimo vietoje. „Pasaulinė praktika rodo, kad grįžusios į savo aplinką katės toliau vykdo savo misiją – gaudo graužikus, o į jų gyvenamą teritoriją negali patekti kitos, nesterilizuotos katės“, - teigia A. Stasiūnienė. Bendrovės skaičiavimais, 2015 m. pagal šią programą buvo kastruota 446 gyvūnų, 2016 m. – 392, o štai 2017 m. - 590 gyvūnų. „Tiesa, į šį skaičių patenka ir sostinės 69 senjorų augintiniai, kurie Vilniaus gyvūnų globos namuose buvo kastruoti, paskiepyti ir pažymėti mikroschemomis  nemokamai“, - teigia A. Stasiūnienė.

 

Programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ vykdoma ją finansuojant lėšomis, kurios anksčiau buvo skiriamos gyvūnų užmigdymui. Šiuo metu bendrovės „Grinda“ administruojamuose gyvūnų globos namuose eutanazija taikoma tik beviltiškai sergantiems ar sužalotiems gyvūnams, dėl sprendimo konsultuojasi keli veterinarijos gydytojai ir visuomeninių organizacijų atstovai. „Pernai buvome priversti užmigdyti 3 beviltiškai onkologinėmis ligomis sirgusius šunis. Skaičiuojame, kad per tris pastaruosius metus teko užmigdyti 16 šunų, o kačių nebuvo išvis užmigdytų. Palyginimui, iš Vilniaus miesto gatvių gaišenų vien pernai surinkome 572, pusė iš jų buvo laukiniai gyvūnai“, - skaičiuoja ir sanitarines paslaugas teikiančių namų vadovė A. Stasiūnienė.

 

Pamačius Vilniaus miesto gatvėse besiblaškantį bešeimininkį gyvūną prašome vilniečių skambinti telefonu 1355 visą parą. Patekusius į Vilniaus gyvūnų globos namus keturkojus apžiūri veterinaras. Jeigu gyvūnas žymėtas – susisiekiama su jo šeimininku, jeigu ne – po 2 savaičių karantininio laikotarpio jis gali būti atiduotas kiekvienam pageidaujančiam, galinčiam užtikrinti gyvūno gerbūvį.