„Žiurkių nuodai dažniausiai gaminami taip, kad jų poveikis pasireikštų tik po kelių dienų, mat žiurkės neėda maisto, jei mato, kad kiti graužikai nuo jo krinta“, - perspėja Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė.

 

Jau nuo seniausių laikų žmonės įvairiausiais būdais bandė naikinti graužikus - tam naudojo spąstus, laikė kates, veisė šunis, kūrė nuodus.  Deja, tačiau pastaruoju metu Vilniuje nuodai naudojami ne žiurkėms naikinti, o nuodijant šunis ir kates.

 

„Žiurkių nuodai – rodenticidai – yra labiausiai paplitusi gyvūnų intoksikacijos priežastis. Gyvūnai dažniausiai apsinuodija suėdę užnuodytą masalą. Atvejų, kai augintiniai gaišta patys susimedžioję graužiką, prisiėdusį nuodų, pasitaiko itin retai“, – pastebi bendrovės „Grinda“ administruojamų gyvūnų namų veterinarijos gydytoja.

 

Cheminiai graužikų nuodai skirstomi į kelias grupes pagal veikliąsias medžiagas ir jų veikimo laiką. Dažniausiai naudojami ir labiausiai paplitę pirmajai grupei priskiriami antikoaguliantai (pavyzdžiui, „Varfarin“), kurių veikimo mechanizmas grindžiamas vitamino K sintezės pažeidimu. Šie nuodai sutrikdo kraujo krešėjimą. Vis dėlto šios grupės nuodai gana greitai pašalinami iš organizmo, jie nelinkę kauptis.

 

Sudėtingesnė situacija, jeigu šuo ar katė suės antrai kategorijai priskiriamų žiurknuodžių – antikoaguliantų (pavyzdžiui, „Flokumafen“). „Veikimo principas toks pats, tačiau šie nuodai stipresni, jie sunkiau pašalinami iš organizmo, todėl jų poveikis ir greitesnis, ir ilgesnis“, - pažymi Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė ir veterinarijos gydytoja A. Stasiūnienė.

Pavojingiausi augintiniams nuodai, kurių veiklioji medžiaga – cinko fosfidai: nuodams patekus į skrandį, jie susimaišo su skrandžio rūgštimi ir išsiskiria toksiškos dujos, kurios naikina skrandžio gleivinę ir paveikia gyvūnų nervų sistemą. Prasideda vidinis kraujavimas, sutrinka gyvūno gyvybinės funkcijos. Tokius nuodus naudoja deratizacijos profesionalai. 

 

Priklausomai nuo gyvūno dydžio, amžiaus, sveikatos būklės ir nuodų tipo bei koncentracijos, pirmieji apsinuodijimo 1 ar 2 grupės nuodais simptomai dažniausiai išryškėja tik po 3-4 dienų, tuo tarpu apsinuodijimo cinko fosfidais požymiai gali pasirodyti jau po 20 min.

 

Apsinuodijęs gyvūnas tampa vangus, silpnėja pulsas, pasunkėja kvėpavimas ar net prasideda dusimas, gali pasirodyti kraujingos išskyros iš nosies ir dantenų, kraujavimas iš tiesiosios žarnos ar šlapinantis, kosėjama su krauju, gyvūnas praranda sąmonę ir galiausiai krenta.

 

Pirmosios pagalbos taisyklės labai aiškios: reikia kuo labiau sumažinti nuodų koncentraciją organizme, gyvūnui reikia duoti kuo daugiau vandens, suerzinus gomurį ar ryklę sukelti vėmimą, sugirdyti aktyvintos anglies, kuri gali absorbuoti nuodus (2g/kg kūno svorio kas 5-6 val.), pataria A. Stasiūnienė.

 

„Vis dėlto visais atvejais, kai įtariate, kad gyvūnas apsinuodijo žiurknuodžiais, skubiai kreipkitės į veterinarijos gydyklą: atlikęs kraujo tyrimą ir įvertinęs specifinius kraujo krešėjimo parametrus veterinarijos gydytojas nuspręs, kokį gydymą taikyti. O tada telieka tikėtis, kad gydymas bus suteiktas laiku,“ – sako bendrovės „Grinda“ administruojamų Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė A. Stasiūnienė.