VGTU Statybos inžinerijos katedros mokslininkai, ištyrinėję pasaulio patirtį ir palyginę ją su Lietuvos, pateikė išvadą, kad Vilnius kitų Europos sostinių kontekste atrodo išskirtinai gerai, tačiau galimybių tobulėti irgi yra.

 

Lietuvos mokslininkų parengta gerosios patirties analizė pirmiausia paneigė viešai vis pasigirstančias kalbas, kad Vilnius – esą vienintelė Europos sostinė, kurioje gatvių priežiūrai žiemą naudojama druska. Iš tiesų natrio chloridas (NaCl) yra populiariausia visame pasaulyje dėl prieinamumo ir mažesnių kaštų ledo tirpdymui naudojama cheminė medžiaga. VGTU Statybos inžinerijos katedros mokslininkai pabrėžė, kad natrio chloridas yra plačiai naudojamas net šalyse, kuriose keliami labai aukšti aplinkosaugos standartai, o kaina nėra pagrindinis kriterijus: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV. Šiose šalyse (išskyrus Nyderlandus) taip pat naudojamas ir smėlis bei druskos mišinys.

 

Druska dažniausiai naudojama didelio intensyvumo ir viešojo transporto maršrutus turinčiose gatvėse. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad prevenciniam barstymui, kuris yra itin efektyvus likus maždaug 2 val. iki prognozuojamų orų permainų, nes neleidžia ant gatvių paviršiaus susidaryti ledo ar suspausto sniego sluoksniui, druskos sunaudojama 4–5 kartus mažiau druskos nei tirpdant susidariusį ledą ar sniegą.. Užsienio patirtis rodo – net jei nepasitvirtina orų prognozės, prevencinis barstymas yra finansiškai racionaliausias sprendimas. Prevencinius barstymus vykdo ir Vilniaus miesto savivaldybės gatves prižiūrinti įmonė UAB „Grinda“.

 

O štai pėsčiųjų takams ir šaligatviams, kaip pastebi specialistai, dažniausiai naudojamos frikcinės medžiagos. Reikjavike pėsčiųjų takai, šaligatviai ir vietinės gatvės barstomos smėliu, Taline žvyru, Helsinkyje – drėgnai sijota skalda, Vienoje taip pat naudojama skalda. Stokholmo pėsčiųjų takai ir šaligatviai barstomi skaldele, nenaudojamas skaldelės ir druskos mišinys. Tačiau Kopenhaga, kuri garsėja dviračių takų tinklu ir jų priežiūra, aktyviai ir efektyviai naudoja druską, kuri neleidžia apledėti dviračių takams, ir ši susisiekimo priemonė lieka konkurencinga kitų rūšių transporto alternatyva net žiemą.

 

Pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrai Vilniuje žiemą naudojamas smėlis, smulkus žvyras (vienas arba mišinyje su druskomis). Didžiosios aikštės barstomos granitine skaldele.

Vis dėlto specialistai ragina ieškoti ir kitų sprendimų pagerinti tiek automobilių vairuotojų, tiek pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimo sąlygas žiemą.

 

VGTU mokslininkai pažymėjo, kad bendrovė „Grinda“ gatves žiemą prižiūri atsižvelgdama į rekomendacijas ir geriausią užsienio šalių praktiką. Kitos Lietuvos savivaldybės į ekspertų išvadas, deja, neįsiklauso.

 

„Gatvių priežiūros žiemą kokybei užtikrinti atnaujinome gatvių valymo standartądaugiau dėmesio skiriame aplinkosaugai, todėl džiaugiamės, kad mūsų darbą mato ir teigiamai vertina mokslininkai. Ekspertinės išvados labai vertingos, todėl neabejotinai į jas atsižvelgsime“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

 

Specialistų teigimu, Vilniaus mieste daugiau dėmesio skirti ir įvairesnių alternatyvų ieškoti derėtų ne gatvių, o šaligatvių ir dviračių takų priežiūrai.

 

• Didžiausias neigiamas druskų poveikis yra betono ir gelžbetonio konstrukcijoms bei elementams: tiltų ir viadukų konstrukciniams elementams ir kelkraščiams. Apibendrinant tyrimus, apėmusius įvairias betono rūšis ir įvairias druskas, pasitelkiamas kelių priežiūrai, moksliškai įrodyta, kad NaCl poveikis betonui yra mažiausias.
• Druskų, naudojamų kelių priežiūroje, įtaka gyventojų turtui įprastai pasireiškia asmeninio transporto korozija. Šiuo metu daugiausiai automobilių pramonėje naudojama plieninių korpuso komponentų apsauga – cinkavimas. Tokios plieno apsaugos koroziją skatina sulfatai, esantys kelių priežiūrai naudojamoje druskoje, todėl rekomenduojama kelių priežiūrai naudoti kuo mažiau sulfatų turintį NaCl. Pastebėtina, kad nesant sulfatų mažiausias korozijos greitis pastebimas cinkuotą plieną veikiant magnio chlorido (MgCl2) tirpalais. Visgi kritinis elementas yra sulfatai, kuriems esant sudėtyje neigiamas poveikis didėja dešimtimis kartų.
• Žalingam dirvožemio druskingumo poveikiui, taigi ir poveikiui augalams, mažinti siūlomas papildomas laistymas, papildomų organinių medžiagų naudojimas ir (arba) rūgštūs mulčiai. Tiesa, medžių jautrumas druskingumui yra skirtingas, tad verta apie tai galvojant renkantis sodinamų medžių rūšis.
• Stambesni druskos kristalai ne tik efektyviau tirpdo sniego/ledo paviršių, bet ir neleidžia sniegui/ledui sukibti su danga.
• Austrijoje, Švedijoje ir kitose šalyse taikomi natrio chlorido vartojimo apribojimai dėl aplinkos jautrumo. Suomijoje kalio chloridas naudojamas vandens apsaugos zonose bei kitose saugomose teritorijose.
• Viena iš alternatyvų siekiant sumažinti druskų kenksmingą poveikį aplinkai yra į druskas įterpti antikorozinių druskų savybes gerinančių medžiagų. Tirpalas su organinės kilmės inhibitoriumi gali būti veiksmingas iki –19 °C ir daugiau.