-
Avarinės
situacijos -
Beglobiai
gyvūnai -
Gatvių
remontas -
Miesto
priežiūra -
Paplūdimių
priežiūra- Vilniaus miesto paplūdimiai
- Balsio ežero paplūdimys
- Žirmūnų paplūdimys
- Valakampių 1-asis paplūdimys
- Valakampių 2-asis paplūdimys
- Balžio ežero paplūdimiai
- Tapelių ežero paplūdimiai
- Salotės ežero paplūdimys
- Gilužio ežero paplūdimys
- Grigiškių paplūdimys
- Vingio parko paplūdimys
- Dvarčionių ežero paplūdimys
-
Paviršinės
nuotekos -
El.
parduotuvė
Narbuto-Upės g. paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija: užbaigta pirmoji atkarpa
2020 01 30
Vykdydama T. Narbuto-Upės gatvių paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją UAB „Grinda“ užbaigė svarbų projekto etapą: po Upės gatve išgręžta pirmoji atkarpa, paklotas 1,6 m diametro magistralinis kolektorius, baigiami montuoti valymo įrenginiai.
Urbanizuotoje teritorijoje inžinerinės infrastruktūros įrengimo darbai yra itin sudėtingi – po intensyvaus eismo gatvėmis driekiasi elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimo, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai, todėl paviršinių nuotekų kolektorius yra tiesiamas ne atvirojo kasimo, o požeminio gręžimo (mikrotuneliavimo) būdu, taip sumažinant eismo ribojimus ir rangos darbų laiką.
„Beveik 190 m atkarpoje nuo Upės-Maloniosios g. iki Saltoniškių-Sėlių g. sankryžos 12–14 m gylyje paklotas magistralinis paviršinių nuotekų kolektorius. Pabandykite įsivaizduoti, jei tokio gylio tranšėja būtų iškasta kur nors miesto centre. Eismas gatvėse būtų ilgam sutrikdytas. O dabar, kai darbai vyksta po žeme, mažai kas pastebi, jog mieste vykdomas tokio masto projektas. Ypatingus reikalavimus kėlė ir aplinkybė, kad darbai buvo vykdomi kultūros paveldo zonoje, statybvietėje buvo atliekami archeologiniai tyrimai“,– sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Mikrotuneliavimo darbai buvo vykdomi nepertraukiamu režimu – naktimis ir savaitgaliais. Skaičiuojama, kad vidutinė gręžimo sparta siekė 17 m per parą.
Upės g. „Grinda“ taip pat montuoja požeminius lietaus nuotekų valymo įrenginius. Prancūzijoje pagal specialų užsakymą pagamintos 254 m3 naftos ir smėlio gaudyklės nuleistos į joms paruoštą 3400 m3 duobę. Ypatingą dėmesį skiriant aplinkosaugai, bus vykdoma taršos kontrolė – prie valymo įrenginių prijungta srautų paskirstymo kamera, taršos monitoringą ir vandens srautą matuojanti įranga.
Valytas lietaus nuotekas numatoma išleisti į Nerį. Tam nuo valymo įrenginių iki Neries upės taip pat bus įrengtas 1,6 m diametro magistralinis vamzdis, o krantinėje – išleistuvas. Dėl statybos darbų šioje Neries krantinės dalyje nutiestas laikinas pėsčiųjų ir dviračių takas. Išleistuvo statybą užbaigti ir krantinę vilniečiams vėl atidaryti planuojama iki kovo pabaigos. Tuo metu darbai persikels į kitas rekonstruojamas tinklo atkarpas.
Paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstrukcija pradedama nuo Upės gatvės ir judės link T. Narbuto gatvės, prie vamzdyno palaipsniui prijungiant naujas tinklo atšakas. Tokiu būdu paviršinių nuotekų valykla pradės veikti kur kas anksčiau nei bus užbaigtas visas projektas.
Vilniaus paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija – vienas didžiausių ir svarbiausių dešimtmečio regioninių projektų ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Iš viso Upės, Sėlių, Saltoniškių, T. Narbuto gatvėse planuojama rekonstruoti ar naujai pakloti apie 1200 m pagrindinių ir 1000 m jungiamųjų įvairaus skersmens paviršinių nuotekų tinklų, įrengti nuotekų surinkimo šulinius, paskirstymo kameras.
T. Narbuto-Saltoniškių gatvės lietaus nuotekų tinklo rekonstrukcijos projektas paskelbtas geriausiu 2019 m. Lietuvos inžinerinių tinklų BIM projektu. Rekonstrukciją planuojama užbaigti iki 2021 m. Preliminari jos kaina – 5,014 mln. eurų.
Regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Viso projekto vertė yra 26 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
