Kaip tik taip šiuo metu gelbėjamos septynios brandžios Lukiškių aikštėje prie Gedimino prospekto augančios liepos, kurios šiemet suneramino numesdamos beveik visus lapus. Specialistų vertinimu, platų šaknyną turintiems medžiams, iš vienos pusės įrėmintiems gatvės, iš kitos – reprezentacinės Lukiškių aikštės erdvės, prireikė skubios papildomos priežiūros. Prie kiekvienos šių liepų įrengti keturi specialūs laistymo šulinėliai, per kuriuos vanduo, praturtintas organinėmis medžiagomis – humusu, greičiau ir gausiau aprūpina šaknis, kurios yra bene pagrindinis medžių sveikatos užtikrintojas.

 

„Šias liepas kasdien gausiai laistome ir  rezultato – jų atsigavimo – tikimės pavasarį, – sakė Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Giedrė Čeponytė. – Šios liepos tebėra gyvybingos, numesdamos lapus jos tik taupo jėgas.“

 

Nauji sodinukai mieste visada įtraukiami į intensyvesnės priežiūros schemas, kurios taikomos pirmus trejus metus. Kiekvieną šiltąjį sezoną jie yra laistomi ir ravimi, o pavasarį tręšiami pavasarinėmis trąšomis, kad greičiau atgautų jėgas po žiemos ir augtų stipresni.

 

Miesto centrinėse gatvėse augančios liepos kas dvejus ar trejus metus yra genimos, kad būtų nuosekliai formuojama kokybiška laja, o ir plonų šakų nedideli pjūviai, anot G. Čeponytės, užgyja daug greičiau. „Todėl kartais gauname gyventojų pastebėjimų, kad nesimato mūsų genėjimo. Bet kokybiška medžių priežiūra ir yra tokia, kai jos nematyti“, – sakė G. Čeponytė.

Vasaros pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė specialistų paprašė pasirūpinti keliais žalialapiais sostinės senjorais – brandūs, bet sulinkę ir dėl to nulūžti galintys medžiai buvo apramstyti metalinėmis atramomis. Į savivaldybės raginimą kreiptis, jei mato savo aplinkoje medžių, kuriems toks apramstymas galėtų pailginti gyvenimą, atsiliepė ne vienas vilnietis.

 

Vilniečiai šiemet pastebėjo atgyjant ne vieną per dešimtmečius išretėjusią žaliąją gatvės alėją – jose dėl nudžiūvusių ar šiaip sunykusių medžių atsiradusios skylės „užtaisytos“ naujais sodinukais.

 

„Prieš keletą dienų K. Kalinausko gatvėje, priešais Santuokų rūmus, atlikome medžių gelbėjimo operaciją – išlaisvinome 4 didžiulių kaštonų šaknis. Išardėme ir pašalinome betoninės plyteles, kurios medžių kamienus supo dešimtis metų; įrengėme bortelius, kad šaknys gautų daugiau drėgmės, gausiai užpylėme augaliniu gruntu. Prisidedame prie Vilniaus želdynų būklės gerinimo, todėl ten, kur šaligatvio plotis leidžia padidinti atviro grunto plotą aplink kamieną nepabloginant pėsčiųjų sąlygų, „išlaisvinsime“ ir daugiau medžių“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

 

Saugant medžių šaknis nuo žalingo druskų poveikio žiemą, pernai keliose miesto centrinės dalies gatvėse  išbandytos fizinės apsaugos priemonės – iš plokščių sukonstruoti „nameliai“. Šiltą žiemą sniegą tirpdyti teko retai ir jų efektyvumas liko deramai neišbandytas, bet kitu atveju tai leistų supaprastinti medžių priežiūrą pavasarį. „Kiekvieną pavasarį medžių, augančių prie intensyviai druskų mišiniais barstomų gatvių, šaknynai būna „išplaunami“ juos gausiai palaistant. Jei kada stebėjotės matydami net per lietų pavasarį laistomus medžius, – tai buvo kaip tik toks atvejis“, – sakė G. Čeponytė.

 

Be to, gatvių priežiūros specialistai įpareigoti savo techniką sureguliuoti taip, kad druskų barstymo aukštis ir atstumas maksimaliai apsaugotų želdinius nuo tiesioginio kontakto su cheminiais preparatais. O Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius planuoja ateinančią žiemą išbandyti aplinką labiau tausojančius barstymo mišinius – reprezentacinių gatvių poreikiams ketinama įsigyti mišinio, kuriame druskos yra 70 proc. mažiau, nei perkamame dabar.

 

Siekiant išvengti neatleistinų incidentų, kai medžių kamienai miesto aplinką prižiūrimų įmonių pažeidžiami šienaujant, Vakariniame aplinkkelyje neseniai išbandytos specialios kamienų apsaugos. Įsitikinus jų efektyvumu, jos taps dažnesnės nuolat šienaujamose miesto gatvėse.

 

Praktika parodė, kad papildomo reglamentavimo ir netgi sankcijų reikalingas ir reikalavimas saugoti medžių šaknis inžinerinių tinklų rekonstrukcijos ar tiesimo atvejais. Atliekant šios rūšies darbus arčiau nei 2 metrai iki medžių kamienų, kasti žemę privalu rankiniu būdu. Šiuo metu savivaldybės darbo grupė rengia dokumentus, kurie leistų taikyti sankcijas ir šį reikalavimą pažeidusioms savivaldybei pavaldžioms įmonėms, ir privataus nekilnojamojo turto vystytojams. Sankcijos dėl medžių šaknų pažeidimo bus taikomos per kasimo leidimų išdavimus. Viešosios tvarkos pareigūnams nustačius Tarybos patvirtintų taisyklių pažeidimus, įmonei ateinantį kartą kreipiantis leidimo kasti reikės mokėti gerokai padidintą rinkliavą. Naujas reguliavimas artimiausiu metu atsiras rangos darbų pirkimo dokumentuose.