Dėl intensyvios urbanizacijos sostinėje išaugus kietųjų dangų plotui, išsiplėtus mikrorajonams, išdygus naujiems pastatams ir prekybos centrams, pastaraisiais metais į lietaus surinkimo vamzdyną patenkančio vandens kiekis padidėjo kelis kartus. Senųjų, veik prieš 6 dešimtmečius suprojektuotų ir pastatytų kolektorių pralaidumo jau nebepakanka, todėl liūčių metu dalis T. Narbuto-Saltoniškių gatvės buvo užliejama, o miestas ir jo gyventojai patirdavo didelių nepatogumų.

 

T. Narbuto-Saltoniškių gatvės kolektorių rekonstrukcijos prireikė dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad T. Narbuto gatvėje kadaise buvo dirbtinai suformuota žemuma – buvo numatyta, kad abipus judrios miesto arterijos esančias Sėlių ir Elnių gatves sujungs viadukas, tad po juo turėjęs eiti kelias buvo pažemintas. Visgi viadukas nebuvo pastatytas, o esamas 800 mm kolektorius nespėjo susidoroti su lietaus vandeniu, atitekančiu į šią dirbtinai suformuotą daubą nuo aplinkinių kalvų.

 

 

Atlikus išsamią apžiūrą, paaiškėjo, kad ir paties kolektoriaus būklė neatitinka keliamų reikalavimų – gelžbetonio vamzdynas susidėvėjęs, fiksuojami įtrūkiai ir neigiami nuolydžiai.

 

Atsižvelgiant į situaciją, buvo nuspręsta šalia senojo 800 mm skersmens vamzdžio statyti naują 1620 mm skersmens lietaus nuotekų surinkimo kolektorių, tokiu būdu padidinant sistemos pajėgumą beveik 4 kartus.

 

Buvo parengtas naujų paviršinių nuotekų tinklų statybos bei esamų tinklų rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta rekonstruoti apie 2200 m įvairaus skersmens paviršinių nuotekų tinklų, įrengti nuotekų surinkimo šulinius, paskirstymo ir aptarnavimo kameras, Upės gatvėje įrengti lietaus nuotekų valyklą ir taršos monitoringo mazgą. Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir pačios bendrovės „Grinda“ lėšomis.

 

Šis sudėtingas projektas buvo vykdomas tankiai urbanizuotoje vietoje, todėl projektuojant buvo naudojamos skaitmeninės trimatės aplinkos modeliavimo priemonės. Projekto rengėjai – „Sweco Lietuva“ – panaudojo tarptautiniuose projektuose sukauptą integruotojo BIM patirtį ir pasiūlė produktyviausius sprendimus.

 

BIM padeda išvengti klaidų tiek projektavimo, tiek projekto įgyvendinimo (statybų) metu, o tai leidžia sutrumpinti didelių projektų įgyvendinimo terminus ir taupyti išteklius. Be to, vykdomo projekto įgyvendinimo simuliacija leidžia įvertinti ne tik galutinę

statinio būseną, bet ir jo įgyvendinimo technologines ir organizacines galimybes. Projektavimo darbai truko 7 mėnesius.

 

 

Paskelbus net kelis viešuosius rangos darbų konkursus, reikalai ėmė strigti, nes šį projektą įgyvendinti už numatytą kainą neapsiėmė nė viena Lietuvos statybos įmonė. Susidūrusi su tokia situacija, „Grinda“ vykdė atviras konsultacijas su rinkos dalyviais, Viešųjų pirkimų tarnyba, ES projektus koordinuojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistais ir aptarė supaprastinto pirkimo galimybes, kad su projektu susiję viešieji pirkimai taptų skaidrūs, nedviprasmiški ir prieinami visoms suinteresuotoms šalims, o pats projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau.

 

Pagal ekspertų pastabas patikslinus projektą, buvo atnaujinti tarptautiniai viešieji rangos darbų konkursai. Galiausiai – po 4 nesėkmingų konkursų – „Grinda“ ėmėsi iniciatyvos ne didinti projekto finansavimą, o pati vykdyti statybos priežiūrą.

 

„Konkursų dėl rangos darbų rezultatai nenustebino, nes Lietuvoje viešuosiuose pirkimuose įsigalėjusi praktika: viršijus nustatytą pasiūlymo kainą, tiesiog skelbiamas kitas pirkimas su padidinta kaina, nė nebandant gilintis į realias priežastis ar ieškoti alternatyvių sprendimų. „Grinda“ šiuo atveju pasielgė labai netradiciškai – ėmėsi iniciatyvos ne didinti projekto finansavimą, o prisiimti atsakomybę ir pati vykdyti statybos priežiūrą“, – gerosios praktikos pavyzdžius skatina projekto eigą APVA kuravęs buvęs ES projektų Vandentvarkos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

 

 

Kaip pastebi jį vykdžiusios UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis, tokio dydžio ir apimties kompleksiškas inžinierinis projektas Lietuvoje dar nebuvo įgyvendinamas, todėl analogiškos patirties šalies įmonės neturi.

 

„Tačiau „Grinda“ nepabijojo imtis lyderystės ir perimti geriausią Vokietijos ir Skandinavijos specialistų patirtį. Pasirengimas šiam projekto vykdyti parodė aukštą mūsų specialistų profesinę kvalifikaciją“, – neslepia pasididžiavimo K. Vaicekiūtis.

 

 

GRINDA vykdė atviras konsultacijas su rinkos dalyviais, Viešųjų pirkimų tarnyba, ES projektus koordinuojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistais ir

ėmėsi iniciatyvos ne didinti projekto finansavimą, o pati vykdyti statybos priežiūrą.

 

V. Stašauskas pastebi, kad bendrovės sprendimas įgyvendinti T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos projektą be generalinio rangovo pagalbos yra puikus racionaliai išteklius valdančios ir atsakomybės prisiimti nebijančios įmonės pavyzdys.

 

„Daugelis įmonių renkasi lengvesnį kelią ir sudėtingiausias užduotis spręsti atiduoda generaliniam rangovui. Todėl jos ne tik išleidžia krūvą pinigų, bet ir praranda betarpišką projekto kontrolę. Džiaugiuosi, kad „Grinda“ nuolat rodė iniciatyvą bendradarbiauti ir ieškoti geriausių sprendimų. Viso to rezultatas – laiku ir techniškai nepriekaištingai įgyvendintas projektas“, – džiaugėsi V. Stašauskas.

 

Didelės apimties darbai urbanizuotoje teritorijoje yra itin sudėtingi – gatvėmis vyksta intensyvus automobilių, autobusų ir troleibusų, dviratininkų ir pėsčiųjų eismas, o po gatvių paviršiumi driekiasi apšvietimo, elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimo, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai.

 

Būtent todėl buvo numatyta paviršinių nuotekų kolektorių T. Narbuto-Saltoniškių gatvėse tiesti požeminio gręžimo būdu: naudojant uždarojo kasimo (mikrotuneliavimo) technologiją, išvengiama gilių tranšėjų, gatvių perkasimo, užtikrinamas nepertraukiamas eismas.

 

 

„Pabandykite įsivaizduoti, jei tokio gylio tranšėja būtų iškasta kur nors miesto centre – eismas gatvėse būtų ilgam sutrikdytas. O dabar, kai darbai buvo vykdomi giliai po žeme, mažai kas pastebėjo, jog mieste vykdomas tokio masto projektas“,– sako K. Vaicekiūtis.

Mikrotuneliavimo darbai buvo vykdomi nepertraukiamu režimu – net ir naktimis bei savaitgaliais. Skaičiuojama, kad vidutinė gręžimo sparta siekė 17 m per parą.

 

 

Šio projekto metu Upės gatvėje įrengta moderni lietaus ir sniego tirpsmo vandens valykla. Naujieji įrenginiai eliminuos taršos naftos produktais galimybę, sumažins į Nerį patenkančio skendinčiųjų medžiagų – smėlio ir molio – kiekius. Tai yra pirmoji centrinėje miesto dalyje įrengta paviršinių nuotekų valykla.

 

Į naująją valyklą nukreipiamas lietaus ir sniego tirpsmo vanduo iš 93,3 ha teritorijos Žvėryno, Karoliniškių, Viršuliškių ir Šeškinės mikrorajonų. Dvi Prancūzijoje pagal specialų užsakymą pagamintos 14 m ilgio ir 3,5 m skersmens smėlio gaudyklės su integruotais naftos produktų skirtuvais išvalo iki 750 l/s lietaus ir sniego tirpsmo vandens. Išleidžiamų nuotekų užterštumo parametrų stebėsenos sistema perduoda duomenis į centrinę „Grindos” dispečerinę – viršijus nors vieną užterštumo parametrą, budintis darbuotojas nuotoliniu būdu suaktyvindamas elektrifikuotus uždorius galės sustabdyti išleidžiamą užterštų nuotekų srautą.

 

 

• Plieninė paskirstymo kamera (nuotekų paskirstymui į valymo įrenginius);

• Skendinčių medžiagų nusodinimo skyrius (2 x 75 000 litrų tūrio);

• Naftos produktų surinkimo skyrius (2 x 34 000 litrų tūrio);

• Srauto sujungimo kameroje įrengtas automatizuotas uždoris – naftos produktų koncentracijai viršijus leistinas ribas, stabdomas teršalų patekimas į upę;

• Išvalytos nuotekos nauju 1638 mm skersmens kolektoriumi išleidžiamos į Neries upę.

 

Kad valytos lietaus nuotekos pasiektų Nerį, nuo valymo įrenginių iki upės įrengtas 1638 mm skersmens vamzdis ir paviršinių nuotekų tekėjimo greičio malšinimo priemonės, o pačioje krantinėje – išleistuvas. Dėl statybos darbų šioje Neries krantinės dalyje buvo nutiestas laikinas pėsčiųjų ir dviračių takas.

 

 

„Platus „Grindos“ specialistų kompetencijų diapazonas ir ilgametis įdirbis jiems leido didžiumą darbų atlikti patiems. Tai tik dar kartą parodo, kad aktyvios investicijos į kompetentingos komandos ugdymą atsiperka“, – tvirtina V. Stašauskas.

 

K. Vaicekiūčio pastebėjimu, šio projekto metų įgytos patirties vertė yra milžiniška: bendrovės darbuotojų kvalifikacija rengiant ir įgyvendinant kompleksiškus tokios apimties projektus galės būti pritaikyta ir kituose bendrovės vykdomuose projektuose Vilniuje – pavyzdžiui, tiesiant naujus ar rekonstruojant senus lietaus nuotekų tinklus Šeškinės-Geležinio Vilko, Savanorių-Giraitės baseinuose ar kituose Lietuvos miestuose.

 

„Bendrovės galimybėmis vykdyti panašaus pobūdžio darbus domisi ir bendrovėje apsilankiusios Latvijos įmonės“, – apibendrindamas atskleidžia „Grindos“ vadovas K. Vaicekiūtis.