Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės Agnės Žėbienės teigimu, žvarbiu oru gyvūnai daug sudėtingiau ištveria pooperacinį laikotarpį.

 

 „Žiemą smarkiai išauga rizika peršalti, padidėja infekcijų tikimybė. O ir pati operacija – ne juokas. Gyvūnas būna nusilpęs, organizmui reikia laiko atsistatyti. O kaip tai įmanoma, kai lauke minusinė temperatūra“, – svarsto veterinarijos gydytoja A. Žėbienė.

 

Dažnas vilnietis, atvykęs į Vilniaus gyvūnų globos namus, klausia, kodėl po sterilizacijos katės negali likti prieglaudoje. Atsakymas paprastas – bet koks aplinkos pakeitimas gyvūnams kelia milžinišką stresą. Kartais net didesnį nei pati operacija.

 

„Puslaukinės katės labai sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos. Jau vien pats faktas, kad kažkas jas paėmė ir išvežė iš jų gerai pažįstamos vietos sukelia joms stresą. Užuot ilsėjusios po operacijos, katės jėgas eikvoja bandydamos ištrūkti iš svetimos aplinkos, todėl globos namuose jas stengiamės laikyti kuo trumpiau. Kai gyvūnas stresuoja – gijimo procesas užsitęsia“, – aiškina A. Žėbienė.

 

Vilniaus gyvūnų globos namuose sterilizacija žiemą atliekama tik tuo atveju, jei gyvūnų globėjai garantuoja, kad po operacijos laikinai priglaus kates namuose ir pasirūpins jų saugumu, kol sugis pjūvio vieta ir ataugs nuskustas kailiukas. Namų aplinka gyvūnams kelia mažiau streso. Čia ne taip triukšminga, nebūna išvis arba būna tik vienas augintinis.

 

 

Per 2020 m. pagal PSP programą sterilizuotos 659 katės (pernai – 759 katės,  2018 m. – 706 kačių). Kasmet didėjantys skaičiai rodo, kad ir Lietuvoje visuomenė vis labiau supranta ir įvertina PSP programos prasmę ir esmę, auga pasitikėjimas ir bendradarbiavimas su Vilniaus gyvūnų globos namų specialistais.