Paviršinių nuotekų tinklų priežiūros darbuotojai Vilniaus mieste prižiūri daugiau nei 1200 km požeminių lietaus nuotekyno magistralinių inžinerinių tinklų, virš 53 tūkst. šulinių bei 24 tūkst. lietaus surinkimo šulinėlių. Jie leidžiasi į šulinius, dirba su pavojingomis konstrukcijomis ir sunkiais mechanizmais. Jie – kaip niekas kitas –  supranta, kokia didžiulė yra darbų saugos svarba ir kaina.

 

Šiandien mūsų vyrai dalyvavo pramoninio alpinizmo pagrindų taikymo mokymuose – analizavo kritimo faktoriaus pasireiškimą, dėvėdami viso kūno apraišais išbandė pakilimo ir nusileidimo įrenginius, įsitikino apsaugos nuo kritimo priemonių veksnumu. Virvių palispastines sistemas kroviniams kelti bandė pritaikyti bemaž pusės tonos inžinerinių įrenginių nuleidimui į šachtas. Darbo objekte išbandyta praktika leido suderinti mokymų malonumą su darbo nauda.

 

Kad ir kaip keistai skambėtų, mokymai buvo ypač naudingi ne naujokams, o ilgametę patirtį turintiems specialistams, kurie paslapčia pripažįsta, kad tą patį (nors ir pavojingą) darbą atliekant tūkstančius kartų, savisaugos instinktas kartais tampa nebepatikimu ir gali lemti klaidos faktorių.

 

Tad perfrazuodami žinomą posakį „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, pritaikėme sau kitą, t. y. „Krintančiųjų gelbėjimas yra pačių krintančiųjų reikalas“.