Artimiausiu metu 500 ha sostinės teritorijoje, apimančioje Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonus bus pradėti lietaus nuotekų sistemų rekonstrukcijos darbai. Ši lietaus nuotekų sistemų rekonstrukcija suprojektuota pritaikant žaliosios infrastruktūros ir tvarios vandentvarkos principus. Geležinio Vilko paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos 3-iosios dalies projektas „Lietuvos BIM projektai 2021“ buvo pripažintas geriausiu inžinerinių tinklų kategorijoje.

Vertindama galimus sprendinius, „GRINDA“ pasirinko tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – ne didinti esamus kolektoriaus pajėgumus, o dalį srauto nukreipti į naujai statomą akumuliacinį tvenkinį. Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą.

 

Statybos darbai apims:

• Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g
• Apie 3 m³/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą.
• Apie 20.000 m³ talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą.
• Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
• Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3.162 m.

 

„Džiaugiamės, kad Lietuvos rangovinės organizacijos įgyja vis daugiau patirties įgyvendindamos itin sudėtingus lietaus nuotekų sistemų rekonstrukcijos darbus ir aktyviai dalyvauja skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, tokiu būdu užtikrindamos geriausią projekto įgyvendinimo kainą ir kokybę. „Institos“ kompetencijos nekelia abejonių nei mums, paslaugų užsakovui, nei kontroliuojančioms institucijoms, tad suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas labai reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas“, – sako UAB „GRINDA“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

 

„Labai daug dirbom ruošdamiesi šiam konkursui – nuodugniai vertinome kiekvieną šio projekto technologinę dalį, turimus išteklius ir kompetencijas. Laimėjimo sėkmę nulėmė detalus planavimas ir konkurencingų sprendinių ieškojimas. Projektą įgyvendinti numatyta iki 2022 m. pabaigos, todėl jau dabar esame pasirengimo darbų vykdymui procese“, – sako UAB „INSTITA“ direktorius Egidijus Guzas.

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. Intensyviai urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir į Neries upę nuteka 2 x 1,8 m magistraliniu kolektoriumi. Miestui plečiantis, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 m³/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta projektuojama Šiaurinė gatvė, tad akivaizdu, kad šio kolektoriaus pajėgumų greitai nebepakaks.

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m³/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į statomą atvirą tvenkinį tarp Ozo ir Miglos g. ir beveik trečdaliu sumažins Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas. Iš tvenkinio vanduo nauja jungtimi nedideliu debitu bus išleidžiamas į jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių. 

 

Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo gatvėse, naujieji lietaus nuotekų tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

Atvirą lietaus nuotekų rezervuarą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė jos paskirtis yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad tvenkinio prieigos bus pritaikytos vilniečių poilsiui.

 

„Lietaus nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

 

Panašūs lietaus vandens rezervuarai statomi daugelyje pasaulio miestų, ši praktika pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio, J. Ralio, K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga lietaus vanduo nuo aplinkinių pastatų stogų, bei Geležinio Vilko–Linkmenų g. kuriamas Vilniaus japoniškasis sodas.