Rugsėjo 11 d. vyko sostinės energetikos savaitgalio „Mechanizmai“ renginiai. Vilniaus mieste veikiančios įmonės – „Vilniaus vandenys“, Vilniaus šilumos tinklai, „Grinda“, „SoliTek“, Energetikos ir technikos muziejus bei Geležinkelių muziejus – vilniečiams ir miesto svečiams atvėrė pačius įdomiausius savo objektus. Daugelis jų – elektrinės, vandenvietės, valyklos bei gamybos linijos – itin saugomi ir tik labai retais atvejais atveriami lankytojams.

 

„Tik nedidelė dalis žmonių žino ir supranta kaip funkcionuoja miesto ir mūsų gyvenimui būtina infrastruktūra. Norėdami supažindinti vilniečius su mūsų darbo specifika, pakvietėme juos į Karoliniškių lietaus nuotekų valyklą, saugančią miestą nuo potvynių, o mūsų upes – nuo teršalų“, – pasakoja laikinasis UAB „Grinda“ direktorius Dalius Kuliešius.

 

Paskelbus apie ekskursiją, tą pačią dieną buvo užpildytos visos rezervacijos. Ekskursijos dalyviai – šviesūs, apsiskaitę, žingeidūs, komunikabilūs žmonės, kuriems rūpi ekologija ir tvarūs aplinkos tvarkymo sprendimai.

 

• Vilnius – miestas, kurio neįveikė paskutinysis ledynmetis? Tikra tiesa, ledynas neįveikė Ozo kalvų, nuo kurių prasideda Medininkų aukštuma. Ledynas čia sustojo, ir, klimatui šylant, pradėjo tirpti.
• Didžiuliai vandens srautai suformavo milžinišką priešistorinę upę, kurios slėnyje vėliau įsikūrė Vilnius: upės plotis vietomis siekė 5 km.
• Neris suformavo labai savitą Vilniaus reljefą: senoji upės vaga žemėja 7 terasomis; altitudžių skirtumas nuo Rokantiškių piliakalnio viršūnės iki Neries upės ties Šilo tiltu siekia 137 metrus. Palyginimui, maždaug tokiame aukštyje yra Vilniaus TV bokšto aikštelė.
• Liūčių metu nuo Vilniaus kalvų garma didžiuliai vandens srautai, nušluodami net pastatus ar ištisas kalvas.
• Klimatologų duomenimis, Vilniuje lyja ir dažniau, ir intensyviau nei Londone (kuriame, daugelio įsitikinimu lyja nuolat. Gal todėl tiek daug mūsų šalies išeivių apsistojo būtent Londone? Nes čia lyja bemaž taip pat, kaip Vilniuje?
• Tam, kad miestas suvaldytų lietaus vandenį, ir dirba „Grinda“, prižiūrinti didžiumą Vilniaus mieste esančių lietaus nuotekų tinklų. Beveik po kiekviena gatve slypi lietaus nuotekų tinklas, kuris surenka lietaus vandenį, jungiasi su kitomis atšakomis ir vandenį nuveda į valyklas, Neries upę ar jos intakus.
• Dar visai neseniai (iki 2018 m) Vilniaus mieste tebuvo 4 lietaus nuotekų valymo įrenginiai (Karoliniškės-Pilaitė, Liudvinavas, Vaidotai, Verkiai); lietaus vanduo – šiaip jau švarus, kol nepasiekia nešvarumais užterštų paviršių – į Neries upę ir jos intakus tekėjo nevalytas.
• Karoliniškių valymo įrenginiai – pirmieji, rekonstruoti panaudojat ES investicinių fondų lėšas. Prie rekonstrukcijos finansavimo taip pat prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė bei už lietaus nuotekų tvarkymą sostinėje atsakinga UAB „Grinda“. Rekonstrukcijos metu atnaujinti valymo įrenginiai (įrengtos naftos produktų ir smėlio gaudyklės, suformuotas naujas nusėsdinimo baseinas), taip pat įrengta akumuliacinė kaupykla, kuri didesnių liūčių metu apsaugo nuo užtvindymo kiek žemiau esantį Gudelių kaimą.
• Liūčių metu kaupykla talpina iki 55 tūkst. kub. m vandens ir vėliau nedideliu, grėsmės aplinkai ir gyventojams nekeliančiu srautu, išleidžia į Sudervėlės upelį.
• Valyklos veikla stebima nuotoliniu būdu; čia taip pat įrengtas taršos monitoringo mazgas, kuris automatiškai analizuoja išleidžiamo vandens kokybę ir, reikalui esant, sustabdo teršalų patekimą į aplinką.
• UAB „Grinda“ neseniai užbaigė kitų dviejų miesto arterijų – T. Narbuto ir Kareivių gatvių – magistralinių tinklų rekonstrukciją, įrengdama modernias požemines valyklas atitinkamai Upės ir Neries gatvėse.
• Nauja valykla pastatyta pačiame sostinės centre, Konstitucijos-Upės g. Čia vanduo Geležinio Vilko gatvės kolektoriumi garma iš Baltupių ir Šnipiškių,
• Šiuo metu dar 3 valymo įrenginiai statomi būsimosios Šiaurinės gatvės trasoje,
• Vyksta Savanorių-Giraitės kolektoriau rekonstrukcija su modernia valykla statyba;
• Netrukus bus pradėta Šeškinės, Fabijoniškių ir Pašilaičių rajonus apimančio baseino magistralinio vamzdyno rekonstrukcija. Čia bus pritaikyta panaši technologija, kaip ir Karoliniškėse: dalis vandens srauto bus nukreipta į specialiai tam ruošiamą tvenkinį; vanduo bus valomas ir palaipsniui, mažu srautu išleidžiamas į T. Narbuto gatvės vamzdyną. Tvenkinio teritorija bus pritaikyta rekreacijai – su pėsčiųjų ir dviračių takeliais, su vasaros renginių amfiteatru ir apžvalgine aikštele. Tai yra puikus tvarios vandentvarkos pavyzdys.
• Jau rengiami ir kitų senųjų rekonstrukcijos projektai; dar pora metų – ir į ekskursiją pakviesime ten.