Per 2021 m. Vilniaus gyvūnų globos namuose buvo priglausti 903 gyvūnai. Daugiausia beglobių pagal vilniečių pranešimus sugauti bėgiojantys be priežiūros ar palikti sostinės gatvėse, mažiau nei pusė priimti iš gyventojų.

 

VGGN vadovė veterinarijos gydytoja A. Žėbienė primena, kad pagal įstatymą į prieglaudą iš gyventojų priimami tik ženklinti ir skiepyti augintiniai. Ji pastebi, kad gyventojų, į prieglaudą atvežančių augintinius, skaičius mažėja – labiausiai, matyt, dėl to, jog dalis žmonių tiesiog nenori mokėti už savo gyvūnų ženklinimą, todėl renkasi negarbingą būdą – gyvūną paleidžia į gatvę ir taip nusikrato finansinės naštos.

 

Nuo 2016 m. Vilniaus gyvūnų globos namuose visi beglobiai, prieš juos dovanojant naujiems šeimininkams, yra ženklinami. Pernai iš viso paženklinti 105 gyvūnai. Pabrėžtina, kad, Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus, iki 2022 m. gegužės mėn. visi naminiai šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre. Didelę ženklinimo naudą įžvelgia ir VGGN vadovė A. Žėbienė.

 

„Ženklinimo procedūra yra labai paprasta: maždaug ryžio kruopelės dydžio mikroschema specialia adata įvedama gyvūnui po oda. Mikroschema turi savo skaitmeninį parašą, pagal kurį saugintinių registre įrašoma augintinio informacija: lytis, veislė, amžius, ir šeimininko kontaktai: vardas, pavardė, telefono numeris, adresas. Šie duomenys labai svarbūs, kad, augintiniui pasiklydus, jį galėtume grąžinti šeimininkams. Ženklinimas padės užkirsti kelią ir neteisėtai gyvūnų prekybai“, – sako A. Žėbienė.

 

Užtikrinant gyvūnų gerovę, ypač reikšminga benamių kačių sterilizacijos programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP). Skaičiuojama, kad 2021-aisiais Vilniaus gyvūnų globos namuose pagal PSP programą operuota 681 katė.

 

Anot VGGN vadovės A. Žėbienės, viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų. Jei tokių kačių yra 1 000, tai teoriškai benamių kačių populiacija mieste per 12 mėn. gali išaugti net iki 18 tūkst. Eksponentinį kačių dauginimąsi privalu kontroliuoti dėl kelių priežasčių. Pirma, higienos sumetimais: katės savo teritoriją žymi šlapimu, palieka išmatų. Antra, prasidėjus kačių „vestuvėms“, kyla nepatogumų miesto gyventojams – katės po langais garsiai kniaukia, neretai kyla dėl patelių besivaržančių katinų pjautynės. Trečia, žmonės randa būdų, kaip atsikratyti nepageidaujamo prieauglio, ir tie būdai būna labai žiaurūs.

 

Veterinarijos gydytoja A. Žėbienė primena, kad Vilniaus gyvūnų globos namuose sostinės senjorų augintiniams sterilizacijos ir kastracijos operacijos atliekamos nemokamai. Be to, jų augintiniai dar ir paskiepijami nuo pasiutligės. Registruoti augintinį operacijai senjorai gali kiekvieno mėnesio 1 dieną (darbo dienomis – nuo 7 val. iki 19 val., savaitgaliais – nuo 9 val. iki 16 val., skambindami telefono numeriu 8 652 57 707.

 

Labiausiai džiugina tai, kad pernai Vilniaus gyvūnų globos namuose nė vienam gyvūnui nebuvo atlikta eutanazija.

 

„Eutanazijos atvejai neišvengiami, kai gyvūnai kenčia sirgdami nepagydomomis ligomis arba yra labai sunkiai sužaloti eismo įvykiuose. Kiekviena eutanazija yra didžiulė atsakomybė ir milžiniškas emocinis krūvis ją atliekančiam veterinarijos gydytojui, tad sprendimas gyvūną eutanazuoti priimamas tik pasikonsultavus su kitais veterinarijos specialistais ir priėjus išvadą, kad tik tokiu būdu galima nutraukti gyvūno kančias“, – sako A. Žėbienė.

 

„Šiuo metu, – pasakoja VGGN vadovė, – didžioji dalis Vilniaus gyvūnų globos namų gyventojų – ne pirmos jaunystės, likimo nuskriausti gyvūnai, beveik neturintys galimybių rasti naujus globėjus. 14 iš 36 šiuo metu prieglaudoje gyvenančių šunų amžius viršija 10 metų, seniausiems gyventojams – daugiau nei 15 metų, o kai kurie gyvūnai prieglaudoje gyvena jau daugiau nei 2–3 metus. Kaip ir pernai, taip ir šiemet bus skiriamas didžiulis dėmesys, kad prieglaudos senjorai gyventų kuo geresnėmis sąlygomis ir, net nepavykus rasti naujų šeimininkų, nuolat jaustų Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojų meilę ir rūpestį.“