Viena iš naujausių įmonių bendros strateginio planavimo sesijos idėjų yra ta, kad vienai įmonei vykdant darbus, tuo pačiu galėtų būtų patikrinama ir kitos įmonės inžinerinė infrastruktūra. Tai leistų to paties remonto metu sutvarkyti problematiškus infrastruktūros taškus.

 

 

Visai neseniai užbaigus dangos remontą vienoje centrinių Vilniaus gatvių pradėjo formuotis įduba. Atlikus išsamią apžiūrą išaiškėjo įtrūkis, susidaręs dėl seno vamzdyno nusidėvėjimo. Vilniečiai piktinasi tariamai nekokybiškai atliktais darbais, tačiau specialistams akivaizdu, kad asfalto įduba yra sąlygota giliai po žeme įvykusio nuotėkio. „Grindos“ ir „Vilniaus vandenų“ specialistai per kelias dienas sutvarko įvykį, tačiau po kelių mėnesių vos šimto metrų atstumu vėl nutinka panašus incidentas. Nors nuotolinės buitinių nuotekų vamzdyno slėgio stebėjimo sistemos nuokrypio nuo normos neužfiksavo, tačiau dėl nesandaraus vamzdžio po žeme susidarė išplova; reikia sutvarkyti tiek vamzdyną, tiek susidariusią išplovą. Jei tai būtų „Vilniaus vandenų“ atsakomybė – taip ir būtų padaryta, nežiūrint į dėl to patiriamus nepatogumus: prireikus darbai būtų vykdomi ištisą parą. Tačiau vamzdynas iki pirmojo šulinio priklauso namo savininkui, o vieninteliai jo turimi duomenys apie vamzdyną tėra statybos metai ir spėjamas medžiagų nusidėvėjimo laipsnis.  

 

„Viso to galima išvengti pasinaudojus idėja, kad dar gerokai prieš pradedant gatvių remonto darbus koordinuojanti įmonė gali susisiekti su aplinkinių namų gyventojais (ar jų būstą administruojančiomis įmonėmis), kad pasinaudojant planuojamais darbais namų savininkai ar būstą administruojančios įmonės galėtų įvertinti vamzdyno būklę ir pagal poreikį inicijuoti vamzdyno remonto darbus,“ – pasakoja Saulius Savickas, UAB „Vilniaus vandenys“ direktorius.

 

Nauda akivaizdi: pirmiausia, tinkamai koordinuojant remonto veiksmus, sutaupyti gali aplinkinių namų gyventojai (jiems nereikėtų papildomai mokėti vamzdyno remontą atliksiančiai įmonei už kasimo ir dangų atstatymo darbus; iš anksto planuojami darbai kainuoja mažiau nei avariniai darbai). „Grinda“, būdama Vilniaus inžinerinių kompetencijų centras ir techninis darbų prižiūrėtojas, gali sukontroliuoti, kad kasimo ir grunto tankinimo darbai būtų atlikti tinkamai ir nekeltų rūpesčių ateityje.

 

 

Ne vienas vilnietis pastebi vienur ar kitur gairelėmis pažymėtas avarines vietas, dažniausiai įgriuvas ties komunikacijų šuliniais ar kelkraščių išplovas. Kodėl kai kurios tokios vietos sutvarkomos greitai, kitos užtrunka savaites ar net mėnesius? Papildomų klausimų miesto gyventojams kelia ir faktas, kad gavusi pranešimą apie avarinę situaciją, „Grinda“ pastato signalinę gairelę ir išvažiuoja; duobė didėja, o darbai nevyksta.

 

„Dažniausiai tokio incidento likvidavimo greitis priklauso nuo infrastruktūros savininko gebėjimo tvarkyti savo turtą. Štai „Grinda“, turėdama nuosavus pajėgumus, savo prižiūrimus lietaus nuotekų šulinius sutvarko vos per kelias darbo dienas, tačiau tais atvejais, kai turto savininkas nežinomas ar ginčytinas, arba kai turto savininkas yra priverstas naudotis rangovų paslaugomis – avarijos likvidavimas užtrunka, o vilniečių priekaištus susirenka „Grinda“, nes tai ji pastatė apie pavojų įspėjančią gairelę,“ – pasakoja Andrius Griškevičius, UAB „Grinda“ direktorius.

 

„Grinda“ kartu su „Vilniaus vandenimis“ pradeda projektą, kuris leis vilniečiams aiškiai identifikuoti, kas atsakingas už avarijos likvidavimą, per kiek laiko planuojama sutvarkyti incidentą. Interaktyvų nesutvarkytų įgriuvų žemėlapį planuojama publikuoti internete, o matydamos „neuždarytus“ darbus Vilniaus miesto savivaldybės įmonės pasistengs juos užbaigti kuo sparčiau (laimi vilniečiai!). Be to, visuomenei prieinami atvirieji duomenys skatins tiek šias, tiek kitas prie projekto prisijungsiančias įmones geriau koordinuoti informaciją tarpusavyje ir imtis veiksmų, kad problemos būtų šalinamos kuo greičiau.

 

 

„Grinda“, būdama atsakinga už centrinės Vilniaus dalies tvarkymą, ne kartą yra susidūrusi su situacija, kai istoriniame sostinės Senamiestyje ties komunikacijų šuliniais „pabyra“ trinkelės ar grindinio rieduliai. Anksčiau tokiais atvejais apie incidentą būdavo informuojamas komunikacijų tinklo savininkas, tačiau remonto darbai – tiek dėl specifinių Senamiestyje naudojamų medžiagų, tiek dėl padidintų paveldosaugos reikalavimų dirbant jautriose istorinio paveldo teritorijose – neretai užtrukdavo ilgiau nei priimtina.

 

Įmonių vadovų diskusijose rastas sprendimas: siekiant užtikrinti reprezentatyvų Senamiesčio vaizdą, smulkius dangų taisymo darbus „Grinda“ stengsis atlikti nedelsiant, t. y., atlikusi apžiūrą ir įvertinusi galimas rizikas, informuos „Vilniaus vandenis“; tuomet arba abipusiu sutarimu be atidėliojimo atliks remontą, arba patys „Vilniaus vandenys“ siųs savo remontinę brigadą, problemą tvarkydami iš esmės. Žinoma, didieji darbai kaip ir anksčiau bus vykdomi pagal nusistovėjusią tvarką – parengiant ir su Kultūros paveldo departamento specialistais suderinant techninį projektą.

 

Tokiu būdu bendradarbiaudamos abi įmonės su nedideliais kaštais ir per gana trumpą laikotarpį galės sutvarkyti nemažą istorinio Senamiesčio dalį, pradedant nuo reprezentacinių ir didžiausio lankytojų srauto sulaukiančių gatvių.

 

Toks įmonių bendradarbiavimas padės užtikrinti, kad turėsime saugesnį ir dar gražesnį Vilnių.